Valdovo išmintis. Tangų dinastijos imperatorius ir įspūdingos jo sėkmės paslapty s

Valdovas teturi vieną širdį, bet ji yra daugelio žmonių tikslas. Vieni nori ją laimėti drąsa,
kiti – iškalba, dar kiti – meilikavimu, o yra ir tokių, kurie nori ją laimėti gudrumu ir sumanumu ar tenkindami jos troškimus. Valdovas apgultas iš visų pusių. Kiekvienas stengiasi jam ką nors įbrukti, kad įgytų galios ir turtų. Jeigu valdovas bent akimirką praras budrumą, gali padaryti didelę klaidą ir patekti į bėdą. Štai kodėl taip sunku būti valdovu.

Gero valdymo esmė – turėti veiklią, efektyvią vyriausybę. Daug svarbiau yra valstybės tarnautojų kokybė nei kiekybė. Jei negalime rasti talentingų žmonių, tegu lieka laisvų darbo vietų. Galime išsiversti su mažiau, bet talentingesnių žmonių. Juk kas gero iš to, kad pasamdysime daug vidutinybių. Išties kuo daugiau vidutinybių, tuo daugiau netvarkos, painiavos, sumaišties ir bėdų.

Aš įsitikinęs, kad daugelį žmonių nusikalsti pastūmėja dideli mokesčiai ir sunkus priverstinis darbas arba korumpuotų pareigūnų lupikavimas. Kai jie nebegali pragyventi, praranda gėdos jausmą. Reikėtų sumažinti vyriausybės išlaidas, mokesčius ir priverstinį darbą, be to, paskirti į pareigas
sąžiningus ir dorus pareigūnus. Jei žmonės galės užsidirbti deramam pragyvenimui ir dar šiek tiek susitaupyti, nusikaltimai savaime išnyks. Kam mums reikia griežtų ir žiaurių įstatymų?

Taip mokė Taidzongas – Tangų dinastijos imperatorius, kurio valdymo laikotarpis (626–649) vadinamas Kinijos atgimimo epocha. „Valdovo išmintis“ – tai amžių patikrinti pamokymai, kas yra geras valdovas, kaip jam pažinti save ir kitus žmones, kaip išlikti doram, kaip kariauti, būti taupiam ir kukliam, kaip palikti apie save gerus prisiminimus.
Knygą lengva skaityti, bet ji privers susimąstyti – tokia didi ta išmintis.